- apveidus
- apveidùs, -i adj. (4) 1. K, BŽ601 gražus iš veido, skaistus, malonus: Buvo dailus ir apveidùs vyras Sch174. Jonas labai apveidùs (šviesaus veido) Vdk. Jų visi vaikai neapveĩdūs (tamsūs, neaiškūs) Vdk. Ot man patinka tokios apveĩdžios mergaitės Tv. | Kas apveidus yra, gal būti labai nedailus, negražus; ir antraip – kas gražus, gal kartais būti neapveidus Vd. 2. Prk senas iš veido, tamsaus, neskaistaus veido: Žmogus apveidùs, kurs išrodo senu veidu J. Jos jaunikis senas nėra, tik yra apveidùs Rt. Tas žmogus dar nedaug teturi metų, bet labai apveidùs Als. Anos tokios apveĩdžios kaip burbuliukai – nelabai gražios Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.